Kodėl dega elektros skydai?

Šiame įraše pasidalinsiu savo patirtimi iš aptarnavimo ir remonto srities. Tokios patirties turiu tikrai nemažai. Apvažiuotos turbūt visos Vilniaus miesto (ir rajono) maisto prekių parduotuvės. Taip pat teko gelbėti ir daugiabučius gyvenamuosius namus, prekybos centrus, biurus, darželius, mokyklas ir net pramoninius objektus. Pateiksiu įdomių vaizdų iš kelių avarinių iškvietimų ir detalizuosiu pagrindines priežastis, dėl kurių ir dega elektros skydai.

Elektros skydas – objekto širdis

Elektros skydelis (skydas ar skydinė) – tai savotiškas namų (buto, parduotuvės, biuro ar dirbtuvių) elektros paskirstymo centras. Į skydą ateina elektros įvadas, tada elektros energija iš įvado per srovėlaidžius ir automatinius išjungiklius yra išdalinama į atskirus objekto taškus. Kabeliais elektra iš skydo keliauja į kištukinius lizdus (rozetes), šviestuvus, vedinimo sistemas, katilus ir t.t. Dabar įsivaizduokite, kad toks skydas užsidega. Jeigu pasiseka ir namai nesudega – jose elektros jau nebus. Bus reikalingas gana brangus remontas. Čia yra geriausias scenarijus. Gerai, kada kažkas tokį dalyką pastebi (užuodžia). Tačiau dažniausias variantas – gaisras su visomis pasekmėmis.

Kaip apsisaugoti nuo gaisro?

Pirmiausia aptarsime ką daryti, kad išvengti gaisro. Atsakymas yra labai paprastas. Reikia laiku (bent vieną kartą per 3 metus) atlikti viso elektros ūkio patikrą ir profilaktinius darbus. Tiesiog pakviečiate elektriką ir jis už nedidelį mokestį viską peržiūrės ir tinkamai aptarnaus. Dabar detaliai surašysiu ką konkrečiai turi padaryti elektrikas:

1. Išvalomas visas skydelis (dulkės, voratinkliai ir t.t.).
2. Atliekama detali vizualinė patikra.
3. Patikrinami visi automatiniai išjungikliai (mechanika).
4. Praspaudžiami visi automatinių išjungiklių kontaktai.
5. Esant poreikiui – automatiniai išjungikliai yra keičiami.
6. Praspaudžiami visi „N” kontaktai.
7. Praspaudžiami visi „PE” kontaktai.
8. Esant poreikiui – laidai valomi ir užveržiami naujai.
9. Patikrinamas visų laidų užveržimas (ar laidai gerai laikosi gnybtuose).
10. Ant skydelio durelių klijuojamas lipdukas su paskutinio aptarnavimo data.
11. Toliau patikrinami (jeigu reikia ir paveržiami) visi kištukiniai lizdai, jungikliai ir kiti sujungimai.

Pagrindinės elektros skydų užsidegimo priežastys

Visi gedimai elektroje atsitinka dėl 2 priežasčių. Pirmoji – dingo kontaktas ten kur jis turi būti. Antroji – atsirado kontaktas ten kur jo neturi būti. Su lengva ironija, bet trumpai ir aiškiai. Pamėginsiu šiuos 2 punktus detalizuoti.

1. Dulkės, voratinkliai ir kiti pašaliniai objektai – tai parazitinės varžos ir vėliau trumpo jungimo priežastis. Kartais tie pašaliniai objektai – gali būti net mirusių vabzdžių ar graužikų likučiai. Tad skydas turi būti švarus. Kartais montuotojai mėgsta palikti skyde įvairius dokumentus ir instrukcijas. Tad visi brėžiniai, dokumentai ir instrukcijos turi būti saugomos skydo durelėse arba visai atskirai nuo skydo.
2. Projektavimo ir montavimo klaidos. Labai dažnai yra parenkami labai ploni trumpiklių laidai (vienas toks atvejis kaip tik pavaizduotas šito įrašo nuotraukose).
3. Neišlaikomi tarpai tarp magnetinių paleidėjų (kontaktorių, relių). Kai relės veikia – jos kaista. Tikimybė, kad relė užsidegs yra maža, bet ji egzistuoja. Tas negalioja nuotėkio relėms (jų konstrukcija yra kitokia).
4. Neišlaikomi tarpai tarp viršįtampių ribotuvų. Taip pat dažnai daroma klaida – montuojama tik viena pakopa viršįtampių ribotuvų ir tai daroma skydelyje, kuris yra viduje (namuose, biure ir t.t.). Nepamirškime, kad viršįtampių ribotuvas – tai tiesiog „bukas” varistorius, kuris prie labai didelio piko (pvz. nuo žaibo) gali sprogti kaip granata.
5. Labai dažnai į skydus yra montuojami neaiškių gamintojų įtampos relės, nuotolinio valdymo moduliai, srovės (suvartojimo) matuokliai ir kiti panašūs prietaisai. Tai yra labai pavojinga. Juk viskas veikia 24 valandas per parą ir 99% viso to laiko mūsų ten nėra šalia.
6. Panašiai kaip ir aukščiau paminėtame punkte – skyduose neretai yra naudojami nesertifikuoti (neaiškių gamintojų) valdymo moduliai, kurių charakteristikos yra labai užkeltos. Pvz.: ant Wi-Fi modulio gali būti parašyta, kad jis skirtas srovei iki 32A, bet realiai viduje yra relė, kurios maksimali leistinoji srovė yra vos 10A. Tokių degusių modulių mačiau tikrai nemažai. Į šitą sąrašą galime įtraukti šiuos gamintojus (iš AliExpress): Tongou, Earu, Sonoff, Tomzn ir pan. P.S.: Naudoti juos tikrai galima, bet kartu su kitais komutaciniais prietaisais.
7. Oksidacija. Visus kontaktus veikia drėgmė. Jeigu skydas randasi gana drėgnoje erdvėje – skirkite jam daugiau dėmesio. Reikia apžiūrėti visus kontaktus ir juos papildomai išvalyti. Dėl oksidacijos kontaktai gali stipriai kaisti ir tai gali būti gaisro priežastimi.
8. Galvaninės poros. Labai dažnai pasitaikantis dalykas. Nepatyrę montuotojai ant aliumininių laidų užpresuoja variui skirtus antgalius (arba atvirkščiai). Šitas atvejis – tai „tiksinti bomba”. Jis pasireiškia ne iš karo. Tad montuojant – labai svarbu žinoti kokie antgaliai ir kur bus presuojami.
9. Vibracija. Visi kabeliai vibruoja 50 ciklų per sekundę dažniu. Vieni mažiau, kiti gal daugiau, bet vibracija yra. Varžtai atsisuka, kontakto kokybė blogėja ir toks kontaktas kaista.
10. Automatinių išjungiklių gedimas. Nedažnai, bet pasitaiko atvejų, kai automatinis išjungiklis „užlimpa”. Pagrinde tai yra mechaninė problema arba automatinis išjungiklis buvo paveiktas drėgmės.

Apibendrinant – elektros ūkį tiesiog reikia prižiūrėti. Aišku, dažniausiai niekas to nedaro. Visada yra prisilaikoma stereotipo, kad „… laikė 30 metų – ir dar atlaikys.”. Taip, gerai sumontuota elektros instaliacija tarnauja tikrai ilgai. Tačiau viskas turi savo resursą ir gaisrai atsitinka. Tik mes tai ignoruojame, nes tai neliečia mūsų asmeniškai.

Medžiagą paruošė Andrej Galin. Kopijuoti medžiagą draudžiama. Platinti galima tik pasidalinant nuoroda į medžiagą.